Visada nenustygstanti vietoje, energinga, gerai visiems žinoma šokėja Justina Žemaitytė – Gaučienė taip pat mėgaujasi naujuoju statusu – mama. Šiuo metu Justinos sūnui Jurgiui eina septintas mėnuo, o ji atrodo tokia pati žvali ir energinga.  Nors Jurgis yra dėmesio centre, mama puikiai planuoja laiką, toliau veda šokių treniruotes, o visada šalia yra mylintis ir pagelbėjantis tėtis.

Ko gero ne paslaptis, jog visas Tavo gyvenimas sukosi šokio ritmu… Kokie pirmi pokyčiai užklupo pastojus? 

Pačioje nėštumo pradžioje jokių esminių pokyčių kaip ir nebuvo, nejaučiau net pykinimo. Dirbau pilnu tempu, treniruotes visas vesdavau be jokių kliūčių. Tikrai galvojau, kad kaip ir dauguma šokėjų su pilvu treniruotes vesiu praktiškai iki gimdymo, bet maždaug po keturių mėnesių (kai vaikutis pradėjo sparčiai didėti) susidūriau su inkstų problemomis. Tuo metu tai buvo lūžis ir teko stipriai pakoreguoti savo darbo grafiką iki minimalaus ir galiausiai visiškai nutraukti treniruotes. Nėštumas iš esmės buvo tikrai labai sudėtingas ir komplikuotas, bet gimus Jurgiui viskas atsipirko, nes jis nuo pat gimimo idealiai geras vaikas.

Na, o susilaukus mažylio..?

Kadangi Jurgis gimė vasarą, o aš visą vasarą atostogauju, tai turėjau ramaus tik vaikui skirto laiko. Šokių sezonas prasideda nuo rugsėjo, tad iš karto ir pradėjau derinti darbą ir mamos pareigas.

Kokia esate mama?

Manau, jog į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti pats Jurgis. Bet tikiuosi, kad pati geriausia savo vaikui.

Koks vaidmuo šeimoje yra Tavo ir koks vyro?

Aš esu dirbanti mama, o vyras – dirbantis tėtis. Žinoma, mano darbo grafikas yra kur kas mažesnis nei iki Jurgio gimimo. Dirbu tik porą dienų per savaitę ir tik po kelias valandas. Tuo metu, kai aš dirbu, tėtis stengiasi sumažinti savo darbus ir pabūti su sūnumi. Palikus Jurgį su Tadu jaučiuosi visiškai rami, jie puikiai tvarkosi dviese. Tėtis reikalui esant puikiai atstoja mamą ir dėl to esu labai laiminga.

Papasakok, koks yra Jurgis?

Jurgis yra ramaus būdo, labai linksmas ir fiziškai labai aktyvus vaikas. Labai anksti pradėjo judėti, šliaužioti. Nuo pat gimimo nebuvo irzlus vaikas, tad savo puikia nuotaika mus kasdien džiugina! Labai mėgsta muziką ir taip atrodo, kad jaučia ritmą, juda pagal muziką. Labai mėgsta vandenį, maudytis ir plaukioti.

Ką mėgstate visi kartu veikti?

Ko gero, mes viską veikiame kartu.  Darome viską, ką mėgome daryti iki šiol. Jurgį stengiamės vežtis visur kartu. Jau ir kelias keliones esame suplanavę visa šeimyna kartu. Vasarą laukia vaikų šokių treniruočių stovyklos Druskininkuose į kurias važiuos kartu ir Jurgis. Jis atėjo į mūsų šeimą ir nuo pat gimimo yra pratinamas gyventi „mūsų šeimos” tempu.

Kokie ateities planai? Skubi sugrįžti į darbą pilnu tempu ar visgi manai,  jog vaiko auklėjimas yra geriausias tada, kai auklėji pati… o ne auklės ar darželiai..?

Su vyru dirbame darbus, kuriuos šiuo metu laisvai galime derinti, taip galime patys prižiūrėti, auginti ir auklėti savo sūnų. Tadas neseniai įkūrė šunų kirpyklą „Ponas Šuo”, tad savo ponaičius klientus, jis gali priimti tada, kai yra patogiau. Mano darbas taip pat toks, kad nereikia dirbti nustatytom valandom. Abu stengiamės dirbti savo srityse ir gelbėjam vienas kitam reikalui esant. Turim nuostabią pagalbininkę – auklytę Gretą, kuri mus puikiai pavaduoja, kai norime išbėgti į koncertą ar spektaklį kelioms valandoms. Neesu prieš aukles ar darželius, manau jei bus būtinybė tikrai leisime Jurgį ir į darželį. Kiekviena šeima auklėja ir prižiūri vaikus pagal galimybes ir jų šeimos tradicijas.

Motinystės džiaugsmai ir vargai? 

Būti mama yra neapsakomas jausmas. Tik dabar, tapus mama, supratau dėl ko mano mama visada pergyvendavo kai išeidavau į vakarėlį, dėl ko taip jaudindavosi man susirgus ar kodėl ji daugiau jaudinasi per šokių varžybas nei aš pati. Dabar mūsų šeimos centras yra Jurgis, dėl kurio pametę galvas esam ne tik mes su Tadu, bet ir seneliai, ir dėdės su tetom. Su dideliais vargais dar nesusidūrėm. Jurgis buvo labai laukiamas vaikas, o kad bus kažkokių sunkumų, mes tikrai žinojome, bet kol kas jie yra kasdieniai, kurių mes visai nesureikšminam ir jų sunkumais ar vargais nelabai norėčiau pavadinti. Vaiko būtiniausių poreikių tenkinimas nėra nei vargas, nei sunkumas, tai yra tiesiog atsakomybė ir pareiga.

Ir galiausiai, ką patartum kitom besilaukiančiom ar jau esamom mamytėm?

Hmm… Sunku kažką patarti. Mano patarimas gal būtų kaip derinti motinystę ir darbą. Manau, kad kuo daugiau darai – tuo daugiau ir pavyksta… Turint didelį norą ir įdedant pastangų įmanoma viskas! Nuo mažens mane „šokiai” auklėjo planuoti ir derinti laiką: vaikystėje šokiai ir mokykla, veliau šokiai ir universitetas, darbas, projektai, dabar prisidėjo ir šeima. Tad tikrai viskas yra įmanoma.

Nuotraukų autorius Naglis Bierancas – „Fotogenijai”