Nežiūrint į tai, kad žuvis skaitoma alerginiu produktu, ji palaipsniui turi atsirasti kūdikio meniu. Joje tiek daug naudingų medžiagų! 

Pirmą kartą kūdikis susipažįsta su žuvimi maždaug 10 mėnesį. Iki to laiko jo meniu sudarys daržovės, kruopų košės ir vaisiai, varškė, mėsa, kiaušiniai, t.y. organizmas išmoko gaminti pakankamai fermentų, kad suvirškintų įvairius produktus.

Nutarusios į mažylio racioną įtraukti žuvį, pradėkite nuo jūrų žuvų — jos pačios vertingiausios, turi daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Žuvį reikia duoti mažyliui 1-2 kartus per savaitę. Pradėkite nuo mikro dozės. Virkite neriebią jūros žuvį (heką, menkę), patikrinkite, kad nebūtų nė vieno kaulo. Susmulkinkite ir duokite su mažyliui žinoma daržovių koše. Kitą kartą porcijos nedidinkite. Truputį daugiau žuvies pasiūlykite po kelių dienų. Jeigu viskas gerai, palaipsniui porciją padidinkite iki 50 gr. O vėliau pradėkite duoti žuvį kaip atskirą patiekalą.

Dietologai nerekomenduoja duoti upių žuvį vaikams iki 3 metų. Jūrinė žuvis yra naudingesnė ir jos struktūra švelnesnė.

Žuvis – pilnavertis baltymų šaltinis (šalia mėsos), vitaminų (A, D, B2, B12, PP) ir mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, cinko).

Be to jūrinėje žuvyje yra jodo, kuris reikalingas mažylio smegenų vystymuisi, o taip pat polisočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių trūksta vaikiškame meniu, ypač tų mažylių, kurie yra dirbtinai maitinami. Jos reikalingos medžiagų apykaitai.

Patarimas: Pirkite šviežią žuvį ir iš karto ją gaminkite. Venkite kelis kartus šaldyto ir atšildyto produkto (jį išduoda ledo kiekis). Greičiausiai tokia žuvis neišsaugojo savo naudingų medžiagų.