Durnas klausimas? Ne. Mes tik galvojame, kad mylime. Bet iš tiesų mylime tiek, kiek mylime save. O mylime save – beveik nulį. Todėl kuo didesnis sau meilės nulis, tuo didesnis trūkumas duodamas vaikui.

Negalime mylėti kito ir priimti meilės, jei nemylime savęs.

Galvojau, kad myliu savo vaikus, bet iš tiesų visą šį laiką nešiau naštą ir pareigą. Elgiausi taip, kaip maniau elgiasi mylinčios mamos. Elgiausi (man atrodė) priešingai, nei mano mama. Bet, kai mano vaikai per mamos dieną nešdavo man atvirukus ir apsikabindavo, viduje viskas plyšdavo, nes nejaučiau tos meilės, kuriai esu gimusi. Jaučiuosi apsivogusi prieš pačius brangiausius – savo vaikus. Nes nesu tikra, nes esu kažkokia butaforija.

Mūsų meilė, tų kurie užaugo toksiškose šeimose, yra iškreipta. Tarsi kažkas būtų uždėjęs didelį purviną skudurą ant trapaus gėlės žiedo. Mes vadovaujamės viskuo, tik ne savo širdimi. Mylime vedami baimės, praradimo jausmo, trūkumo, skausmo, vienatvės ir t.t. Tą pati perduodame savo vaikams.

Net supurto, kai išgirstu moteris sakant, kad vaikai GYVENIMO PRASMĖ. Jūs rimtai? Kodėl kraunate tokį nešulį savo vaikams? Kaip gali būti kitas žmogus – gyvenimo prasmė? O kas bus, kai tai „prasmei” sueis 18 metų ir ta „prasmė” išlėks gyventi į Ameriką? Užgrauši ir ėsi, kad paliko mamą Lietuvoje gyventi be prasmės?

Žinau, kad kartais mano tekstai gruboki, bet aš pykstu ne ant Jūsų ir nenoriu pasakyti tuo, kad viskas yra blogai. Aš žinau koks jausmas kitoje pusėje, kur nebelieka visuomenės normų ir taisyklių. Kai daugelis mamų tą patį patyrusios sako: „Kaip iš tiesų viskas paprasta…”.

Ir iš tiesų paprasta. Nes visas darbas, kurį turime atlikti ir įsipareigoti, TAI… PAMILTI SAVE.

IŠMOKTI SAVE.

PAŽINTI SAVE.

SUPRASTI SAVE.

ATRASTI SAVE.

TRANSFORMUOTI SAVE.

DŽIUGINTI SAVE.

IŠVALYTI SAVE.

Ir tada, kai bus mumyse tiek meilės, kuri liesis per kraštus, mums nebekils klausimų ir minčių, ar mūsų vaikai laimingi. Nebekils minčių ar mes pakankamos mamos. Nes jei myli save, žinai, kad viskas ką darai yra geriausia ką gali daryti. Nes viskas ką duoti yra iš pertekliaus ir negali būti per mažai. Viskas ką duodi, tai duodi iš to, ko turi daug, o neatimi iš savęs.

Kodėl moterys/ mamos jaučiasi blogai? Nes dalina save iš trūkumo. Taip tuščia viduje ir dar imate kreditą iš savęs. Esate visiškame minuse. Ir vietoje to, kad ieškoti būdų, kaip kompensuoti tą minusą ir užpildyti save, dar daugiau kuriate savidestrucijos aplink save. Aš daug metų taip gyvenau.

Taip darome ne iš malonumo save kankinti, o iš nežinojimo ką su visu tuo daryti.

Tai padedu padaryti asmeninių konsultacijų metu, tą patį mokau per savo kursą. Moterys rašo ir dalinasi, kad jau po pirmos paskaitos atsiranda jėgų skaityti knygą, kad pradeda giliau atsikvėpti ir jaučiasi žymiai geriau. Jei nori daugiau sužinoti apie kursą ir kada jis prasideda rašyk po postu NORIU KURSO ir būtinai pasidalinsiu. Dabar gali pasinaudoti labai draugiška kaina. O jei nori, kad padėčiau susikurti asmeninius įrankius kelionėje link meilės sau – rašyk man. Susitarsime dėl konsultacijos.

Mano knyga apie ryšį su vaikais:

https://www.svajoniukurejas.lt/produktas/knyga-kaip-stiprinti-rysi-su-savo-vaiku/

Su meile, apkabinu 

Kristina